- pusnagė
- pùsnagė sf. (1) NdŽ, pusnagė̃ (3b) Jnš žr. posnaga: 1. Ten anos viešėjo, gėrimą iš arklio pusnagių gėrė LTsIV461. Spyriau koja: tepažįsta asilo pusnages! Blv. 2. Galima rasti gūžyje gyvulių ausų, kojų su pusnagėmis, kaulų Blv.
Dictionary of the Lithuanian Language.
